Koaksialinius kabelius galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: bazinio dažnio ir bendraašius kabelius. Šiuo metu bazinė juosta yra dažniausiai naudojamas kabelis, o ekranuotas laidas yra sujungtas tinkleliu su variu, o būdinga varža yra 75 (pvz., RG-8, RG-58 ir kt.); dažniausiai plačiajuosčiam bendraašiam kabeliui naudojamo kabelio skydas paprastai yra aliuminis. Antspauduota, būdinga varža yra 50 (pvz., RG-59 ir kt.).
Koaksialinius kabelius galima suskirstyti į storus bendraašius ir plonus bendraašius kabelius pagal jų skersmenį. Storas kabelis tinka palyginti dideliems vietiniams tinklams. Jis pasižymi dideliu standartiniu atstumu ir dideliu patikimumu. Kadangi montuojant laido nereikia nupjauti, kompiuterį galima lanksčiai pritaikyti pagal poreikius. Tačiau storo kabelio tinkle turi būti įrengtas siųstuvo-imtuvo kabelis. Tai sunku, todėl bendros išlaidos yra didelės. Priešingai, plono laido montavimas yra gana paprastas, o išlaidos yra mažos. Kadangi diegimo metu kabelis yra supjaustytas, pagrindinį tinklo jungtį (BNC) reikia sumontuoti iš abiejų galų, o po to prijungti prie T-jungties, kad, kai jungtis ilga, būtų lengva sukelti blogą. Paslėptas pavojus, tai yra vienas iš labiausiai paplitusių gedimų, atsirandančių šiuo metu veikiančiame „Ethernet“ tinkle.
Nesvarbu, ar storas, ar plonas kabelis yra magistralės topologija, tai yra, kabelis yra prijungtas prie kelių mašinų. Ši topologija tinka mašinų naudojimo aplinkoms, tačiau nepavykus kontaktui, gedimas paveiks visą laidą nuosekliai. Visos mašinos ant jo. Gedimų diagnozavimas ir taisymas yra sudėtingas, todėl juos palaipsniui pakeis neekranuotas vytos poros arba šviesolaidinis kabelis.